Iš kur atsiranda drėgmė?
Dažniausiai žmones keičia senus, nesandarius langus naujais, sandariais tam, kad sulaikytų šilumą, išeinančią pro langus. Bet nauji plastikiniai langai reikalauja ir gero aptarnavimo. Tik tada Jūs galėsite palaikyti patalpose sveiką klimatą. Labai dažnai, įstačius naujus, sandarius langus, jie rasoja, langų nišų kampuose susidaro pelėsis. Tokie nepageidaujami reiškiniai atsiranda ne dėl drėgno oro, kuris patenka iš lauko (kaip dažnai manoma), o dėl drėgmės, kuri susikaupia patalpos viduje.
Kambario ore visuomet daugiau ar mažiau, yra vandens garų. Tai priklauso nuo temperatūros. Vienas kubinis metras oro, kai temperatūra plius 20°C, gali turėti iki 18 gramų vandens, kai temperatūra 0°C – iki 5 gramų vandens. Kai drėgmės ore atsiranda daugiau, ji lašelių pavidalu nusėda ant šaltų sienų kampuose ir nišose.
Dažniausiai tai atsitinka žemų temperatūrų ir didelės drėgmės patalpose (gėlės, vandens drėkintuvai ant radiatorių ir t.t. padidina drėgmę). Galima apytiksliai paskaičiuoti, kiek vandens garų susidaro, kai gaminama, skalbiama, maudomasi duše, džiovinami skalbiniai. Vanduo, kuriuo liejamos gėlės, išgaruoja pilnai. Per naktį vienas miegantis žmogus išskiria apie litrą drėgmės. Susidariusius vandens garus būtinaišleisti į lauką, vėdinant patalpas.
Rasos taško nustatymas
Rasos taškas – tai momentas, kai drėgmė esanti ore iš dujinės formos pereina į skystą ir tampa matoma, nusėsdama lašelių pavidalu. Rasos taško susidarymas priklauso nuo sekančių faktorių:
1. Išorinė temperatūra,
2. Lango profilio ir stiklo šiluminė izoliacija,
3. Kambario temperatūra,
4. Kambario oro santykinė drėgmė.
Reikia taip pat įvertinti, kad sienų ir stiklų paviršių temperatūra būna mažesnė už oro temperatūrą. Pavyzdžiui, stiklo temperatūra, kai kambario temperatūra plius 20°C, o lauko temperatūra 0°C, priklauso nuo įstiklinimo tipo: vienas stiklas – temperatūra apie 5°C, stiklo paketas su paprastais stiklais – apie 11°C, stiklo paketas su selektyviniais stiklais – apie 16°C. Šis pavyzdys iliustruoja, kaip pasiekiamas rasos taškas:jei santykinė oro drėgmė patalpoje 60 proc.,stiklo šilumos perdavimo koeficientas U=2,6 W/m2*K (paprasto stiklo paketas), kambario oro temperatūra 20°C, tai rasos taškas pasiekiamas, esant lauko temperatūrai 0°C ir žemesnei, o stiklo paviršius kambaryje aprasoja.
Plačios palangės taip pat įtakoja kondensato susidarymą ant langų paviršiaus. Palangėse padarius angas, normalus šilto oro pritekėjimas atsistato.
Kaip vėdinti patalpas?
Kambarius būtina vėdinti ne tik, kad į juos patektų šviežias oras, bet ir tam, kad išleisti vandens garus. Kambariai turi būti pakankamai gerai apšildomi, netgi jeigu Jūs čia nuolat nebūnate. Vėdinti patalpas galima keliais būdais (įrengiant vėdinimo ir rekuperacines sistemas,vėdinti darinėjant langus arba panaudoti orlaides).
Labai dažnai, diskutuojant apie visokių vėdinimo sistemų privalumus, dažnai užmirštamas pats paprasčiausias, pigiausias ir patikimiausias vėdinimo būdas – lango atidarymas.
Kaip teisingai vėdinti patalpas ? Rytais ir vakare prieš miegą visus kambarius būtina gerai išvėdinti pilnai atidarius langus 5-10 min.
Dienos metu papildomai vėdinti patalpas pagal galimybę 2-3 kartus.
Gal mūsų pasisakymai orlaidžių atžvilgiu dažnai būna gan katerogiški, bet tai nereiškia ,kad esame nusistatę prieš orlaides.Tikrai yra atvejų, kai orlaidės reikalingos (ten, kur reikalingas pastovus oro padavimas, kai būtinas vėdinimas tuo metu, kai nieko nėra namie, kai nėra galimybės atidaryti langą ir pan.). Bet dažniausiai jos siūlomos visais gyvenimo atvejais kaip panacėja – orlaides įdėjus, viskas išsispręs. Bet orlaidės dažnai sukurs dar ir naujų problemų:
Pirma– jų efektyvumas nėra didelis .Pavyzdžiui, atidarius pilnai langą, normalų kambarį galima išvėdinti per 5-10 min. Jeigu tą patį langą paliksime atvertimo padėtyje, pasiekti tam pačiam efektui reikės apie 2-3 valandų. Orlaidžių tarpelis dar mažesnis, todėl reikės vėdinti dar ilgiau, t.y. visą dieną.Orlaidžių efektyvumas nėra didelis, nes jų skerspjūvis yra per mažas, lyginant su vėdinamų patalpų tūriu. Pabandykite oro balioną (kur danguje skraido) pripūsti per šiaudelį …
Antra– papildomos išlaidos jų įrengimui (jos gana brangios).
Trečia– orlaidės nera praktiškos, kai oro temperatūra nukrinta žemiau minus 10 laipsnių. Jos prišąla.
Ketvirta– ir svarbiausia. Jeigu vėdinate siaurų plyšių pagalba, turite labai didelių šilumos nuostolių (sukluskit nuosavų namų ir butų su autonominiu šildymu savininkai).
Kažkodėl dažniausiai jų sukeliamos problemos pardavėjų nutylimos. Manome, kad kiekvienas pirkėjas turi žinoti, kokie pliusai ir minusai jo laukia ir tada pats nuspręsti, kas jam svarbiau.
Dėl savaiminio vėdinimosi sistemų nuomonė viena – tai lango gadinimas.Tokios sistemos taip pat skirtos šalims,kuriose temperatūra ne žemesnė kaip minus 10 laipsnių pagal Celcijų.Esant žemesnei temperatūrai, langų profiliai pasidengia ledu.